AR ĮMANOMA ĮVERTINTI KULTŪROS PAVELDO PINIGINĘ VERTĘ?

Įrodyta, kad Valdovų rūmai – korupcijos schema

A. Bilotaitė: Valdovų rūmai tapo korupcinės schemos pavyzdžiu

Seimo Audito komiteto, TS-LKD frakcijos narė Agnė Bilotaitė teigia pasipiktinusi korupcinėmis Valdovų rūmų statybos schemomis, kurios klestėjo globojamos politinės valdžios.„Išnagrinėjus Valstybės kontrolės medžiagą peršasi išvada, kad Valdovų rūmai – tai tipiškas „socialdemokratinių statybų“ pavyzdys. Sąmatos išpučiamos, pinigai išleidžiami, o rezultato ir atsakingų asmenų nėra. Tai matėme ir Ignalinos atominės elektrinės panaudoto kuro saugyklų, ir Gedimino Kirkilo Turniškių rezidencijos, ir dar daugelio kitų statybų atveju“, – teigė Agnė Bilotaitė.Rūmų statybos procesas pradėtas 2001 metais. A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolė dar 2002-aisiais metais atliko auditą, kurio metu nustatė, kad lėšos buvo naudojamos netaupiai ir neefektyviai, taip pat buvo pažeidinėjami statybos procesą reglamentuojantys teisės aktai.„Kodėl nuo 2002-ųjų iki pat dabar nebuvo imtasi jokių veiksmų, kodėl aptikti pažeidimai keliami tik dabar? Ar tai nerodo, kad Valdovų rūmų statybos pinigų skirstymo schemą globojo „aukšti stogai“ ir jokie tyrimai, kol nepasikeitė valdžia, nebuvo įmanomi?“, – klausia politikė.Seimo narė siūlo atsakomybės pareikalauti ne tik iš Kultūros ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų, bet ir iš akis tuomet užmerkusių institucijų – Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos, o taip pat ir iš politikų. „Kultūros ministras tiesiog privalo įvertinti ne tik atsakingų vadovų neteisėtą veiklą, bet įvertinti ir kitų darbuotojų – teisininkų, finansininkų, vidaus auditorių veiklą, patraukti juos drausminėn atsakomybėn. Savo ruožtu aš siūlysiu šį atvejį ypatingai kruopščiai išnagrinėti Antikorupcijos komisijoje, atskiroje darbo grupėje, nes čia gali būti ir politinės korupcijos apraiškų“, – mano A. Bilotaitė.Valdovų rūmų statybos ir valdymo tvarką nustatė du Vyriausybės nutarimai. Tai 2001 m. spalio 17 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos“ bei 2006 m. rugsėjo 25 dienos nutarimas „Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų Rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“.

Šiuo nutarimu, pasirašytu tuomet Vyriausybei vadovavusio socialdemokrato G. Kirkilo, A. M. Brazauskas buvo paskirtas Rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos pirmininku.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba Valstybės kontrolė nustatė, jog Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 milijonų iki daugiau kaip 367 milijonų litų.

Trečiadienį Seimo Audito komitetas Valdovų rūmuose organizuoja išvažiuojamąjį posėdį.

Straipsnis iš: http://www.investar.lt 2010 09 21

——————————————————————————————————————–

Dokumentai apie 3 kartus pabrangusius Valdovų rūmus perduoti prokuratūrai
Valdovų rūmų statybos pabrango nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, konstatavo Valstybės kontrolė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą. (papildyta Kultūros ministerijos komentaru)

Valstybės kontrolė (VK) pranešė audito metu nustačiusi daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą bei atliekant statybos darbus ir dėl galimo turto iššvaistymo bei pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.

„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000-2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi“, – pranešime aiškina valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Kultūros ministerija (KM) pripažino, kad padaryta nemažai klaidų, ir pažadėjo griežtai kontroliuoti, kaip naudojamos projektui skiriamos lėšos.

„Daugelis nustatytų nesklandumų ar pažeidimų negali būti pateisinami tik projekto komplikuotumu ar reikalingų surasti sprendimų unikalumu. Atkūrimo darbus organizavusių įstaigų vadovai bei institucijos, jau anksčiau vertinusios atstatymo darbus, privalo prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus“, – Arūno Gelūno, kultūros ministro, nuomonė išsakyta KM pranešime.

Anot VK, projekto darbų kaina daugiau nei 3 kartus išaugo, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

VK nurodė KM užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį.

KM teigimu, p. Gelūnas pavedė Vilniaus pilių direkcijai inicijuoti rangos sutarties pakeitimą „nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą bei papildomas sąlygas, užtikrinančias rangovo atsakomybę už darbų vykdymą nustatytais terminais ir nustatytomis kainomis“.

Pasak VK, bendradarbiaujant su Viešųjų pirkimų tarnyba, nustatyta, jog Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

„Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai“, – vardijama VK pranešime.

Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą, taip pat kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos.

„Projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3% visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt“, – pavyzdžius vardijo VK.

Anot jos, prie išaugusios darbų kainos prisidėjo ir tai, kad rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005-2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi.

Tarp pažeidimų – ir neefektyviai leistos lėšos tyrinėjimo darbams. VK teigimu, nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt.

Audito ataskaitoje rašoma, VK audito ėmėsi, nes Valdovų rūmai iki šiol neatstatyti, nors planuota tai padaryti iki 2009 m., lėšų poreikis išaugo daugiau kaip 3 kartus, rūmų atstatymas prieštaringai vertinamas ir apie jį nuolat diskutuojama viešojoje erdvėje.

Jau skirta 232 mln. Lt

Pasak VK,  Valdovų rūmų atkūrimo idėja aktyviai pradėta svarstyti 1987 m. Tuometė valdžia 1988 m. pavedė Lietuvos mokslų akademijai organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti medžiagą rūmams atstatyti. 1994 m. buvo įsteigta valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija, turėjusi rūpintis Vilniaus pilių komplekso atkūrimu bei teritorijos tvarkymu.

Valdovų rūmų atkūrimo idėją 2000 m. įteisino Seimas, priėmęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymą, kuriame įpareigota Valdovų rūmus atkurti iki 2009 m., panaudojant lėšas iš valstybės biudžeto ir Valdovų rūmų paramos fondo.

VK duomenimis, Valdovų rūmų atkūrimo, tvarkymo ir tyrinėjimo darbams iš Privatizavimo fondo 1994-2000 m. skirta 8,312 mln. Lt, 2001 m. – 600.000 Lt. Vėliau pinigų skirta dar daugiau.

Ataskaitoje rašoma, jog Valdovų rūmų atstatymo uždaviniui įgyvendinti per Kultūros ministeriją Vilniaus pilių direkcijai 2001-2010 m. skirta 223,882 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų.

Iš viso Vilniaus pilių direkcijai Valdovų rūmų atkūrimo darbams nuo 1994 m. iki 2010 m. pirmojo pusmečio skirta kiek daugiau kaip 232,194 mln. Lt.

Pasak KM, 2011 m. bus finansuojami tik tie Valdovų rūmų atstatymo darbai, kuriuos baigus, bent dalyje rūmų būtų galima organizuoti parodas bei kitus renginius ir iš to gauti pajamų.

Straipsnis iš: http://www.vz.lt 2010 09 14

——————————————————————————————————————–

Valdovų rūmų statybos: tai kur dingo milijonai?

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų statybos jau 10 metų neduoda ramybės nei jų kūrėjams, nei mokesčių mokėtojams, nei Valstybės kontrolei, kuri prieš keletą savaičių nustatė, kad statybos kainavo 250 mln. litų brangiau nei planuota. Tačiau Valdovų rūmų atkūrėjai nesutinka su tokia išvada ir teigia, kad Valstybės kontrolės teiginiai yra kompromituojantys ir neteisingi. Tad detektyvas prasidėjo, o teisėjo vaidmenį turės atlikti Generalinė prokuratūra.

Kaip teigia patys Valdovų rūmų atkūrėjai, iki šiol jiems nebuvo duota galimybė išsakyti savo pozicijos, o Valstybės kontrolės išvados suklaidino daugelį ir tikrai neatitinka tikrovės. Todėl ketvirtadienį žurnalistai buvo sukviesti į spaudos konferenciją „Kam naudinga nacionalinės svarbos projektą aplipdyti skandalais, o Valdovų rūmų atkūrėjus paversti situacijos įkaitais?“, kurioje net devyni Valdovų rūmų atstatymo atstovai išsakė savo pozicijas. Žinoma, kol kas dar anksti daryti išvadas, nes kas teisus, o kas ne žada išaiškinti Generalinė prokuratūra. Tad pateikiama tiek Valstybės kontrolės, tiek Valdovų rūmų atkūrėjų nuomones, o kurie teisūs galite nuspręsti ir patys, nelaukdami oficialių išvadų.

Valstybės kontrolė: kur dingo milijonai?

Kaip prieš keletą savaičių paskelbė Valstybės kontrolė, prieštaringai vertinami Vilniuje statomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kainavo 250 mln. litų brangiau nei planuota – šio projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. Litų. Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą vertinusio audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo Valstybės kontrolė audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.

Auditoriai konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

Atkūrėjai: bandoma sukliudyti Valdovų rūmų statyboms?

Kaip teigia Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, dauguma Lietuvos valdžios atstovų nesuvokia, kokio mąsto yra šis projektas ir koks jis svarbus Lietuvai. Valdovų rūmų projektą teigiamai vertina pasaulinė bendruomenė, pvz., UNESCO lankėsi Valdovų rūmuose ir juos įvertino kaip unikalų dalyką, Miuncheno technikos universitetas yra surengęs parodą apie pastatų rekonstrukcijos istoriją, kurioje tarp 1000 atkurtų objektų figūruoja ir Valdovų rūmai. „Turbūt tarptautinių specialistų negalima kaltinti nešalikškumu“, – retoriškai paklausė V.Dolinskas.

Valdovų rūmų svarbos nesuvokimas, direktoriaus manymu, liudija kai kurių asmenų neišmanymą, istorinės atminties stoką ir netgi asmeninių interesų susidūrimą, nes iki tol Valstybės kontrolė ne kartą tikrino statybų eigą ir pažeidimų nerado, o jos išvados esą buvo paskelbtos tą dieną, kai po poros valandų turėjo atsiskaityti už savo nuveiktą darbą Seime. Kaip pasiguodė Buvęs Pilių direkcijos, atsakingos už Valdovų rūmų statybą, vadovas Saulius Andrašūnas, jie jau įprato prie nuolatinio nepagrįsto visuomenės nusistatymo prieš Valdovų rūmus: „Mes jau pripratome prie visokių išpuolių, kurie vyko prieš mus per 10 metų. Bet kaip jaustis žmonėms, kurie patys aukojo pinigus Valdovų rūmų statyboms?“. Pasak jo, Valdovų rūmai Lietuvoje ir taip atstatomi per labai trumpą laiką, nes pvz., kitose šalyse tam prireikia šimto metų.

Bėga metai, keičiasi ir kainos

Konferencijos metu buvo atsakyta į pagrindinį visiems rūpimą klausimą – kodėl tiek pabrango Valdovų rūmų statybos? Buvo pateikta keletas priežasčių:

Kainų kilimas. Tai pagrindinis aspektas, kodėl taip smarkiai išaugos Valdovų rūmų kaina. „Statybos vyko dešimt metų. Kuomet sudarinėjome atstatymo biudžetą, negalėjome numatyti, kiek pakils ir pasikeis darbų ir medžiagų kainos. Juk per dešimt metų smarkiai išaugo ir statybų kainos“, – pabrėžė S.Andrašūnas.

Atkūrimas ar nauja statyba? Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Valdovų rūmų atkūrimo projekto koordinatorius Audronis Katilius teigia, kad toks Valstybės kontrolės maišo sąvokas. „Valdovų rūmai nėra tas pats, kaip biurai ar administraciniai pastatai. Todėl mes ir taikome atkūrimo, o ne naujos statybos terminą“.

Ir nors žurnalistai bandė paprieštarauti teigdami, kad Valdovų rūmų sienos yra pastatytos naujai, tad kodėl joms statyti turi būti taikomi brangesni įkainiai? Tačiau, pasak specialistų, nors tai ir naujos staybos siena, jai pastatyti reikėjo surinkti daug žinių, nes tai tuščiavidurės sienos, kurioms pastayti reikalingas specialus mūras. Todėl ir išaugo statybos kainos, nes buvo taikomas ne paprastas, o restauracinis įkainis. Nors, pvz., kitų sienų fasadas buvo tinkuotas pagal naujos statybos įkainius.

Nuolat atrandami radiniai. Statybos kainos pabrango, nes Valdovų rūmų projektas buvo rengiamas jau statant juos, o ne prieš tai. Taip atsitiko todėl, kad tik dalį tyrimų buvo galima vykdyti be statybininkų. „Kažkas atkasama, kiti mūrai giliau, reikia, kad statybininkai juos sutvirtintų, kad archeologai galėtų tyrinėti. Kiekvieną kartą giliau atkasus buvo neaišku, ką rasi. Tai koreguodavo visus buvusius sprendimus“, – teigė specialistai.

Tad ar tikrai reikėjo statyti tuos rūmus?

Turbūt šis retorinis klausimas iškyla daugeliui lietuvių. Tačiau kaip teigia Valdovų rūmų atkūrėjai, juos statyti buvo būtina. Kodėl? Svarbiausia priežastis – atrasti radiniai, kuriuos reikėjo užkonservuoti, kad nesupūtų. Tam buvo reikalingas kažkoks gaubtas. „Juk negalėjome pastatyti kokio stiklinio svetimkūnio, kuris darkytų senamiesčio vaizdą“, – teigė konferencijos dalyviai.

Todėl buvo pasirinkta statyti Valdovų rūmus, kurie atlieka gaubto funkciją. Pasak atkūrėjų, jie nesiekė viso rūmų interjero atkurti autentiško, nes nebuvo žinoma daugybė detalių. Valdovų rūmai – tai iliustracija to, kaip galėjo būti sprendžiant iš gausybės dokumentų. Siekis buvo ne klaidinti lankytojus autentiška aplinka, o parodyti, kas autentiška, o kas yra naujai atkurta sena. O senumo pavyzdį puikiausiai iliustruoja Valdovų rūmų rūsyje esantys seniausi Lietuvoje pamatai, kuriuos rūmai saugo tarsi didelis ir saugus gaubtas.

O pamatyti ir aplankyti Valdovų rūmus gal kiekvienas norintis, tereikia užsiregistruoti ir susidarius grupei eskursiją nemokamai praves rūmų darbuotojai.

Straipsnis iš: http://www.laikas.lt 2010 09 30

——————————————————————————————————————–

Valdovų rūmų anatomija

Skandalingos statybos. Keli šimtai milijonų litų. Ko gero Valdovų rūmų statyba dar kartą parodė, kaip lengva sukompromituoti gerą idėją. Idėją, kurią vieni pirmųjų formaliai palaimino konservatoriai, o jai pritarė prezidentas Valdas Adamkus. Tą, kuriai realizuoti vėliau socialdemokratai skyrė milijonus litų, velionis prezidentas Algirdas Brazauskas puoselėjo it kūdikį. Tą pačią, kuri, vos pradėjusi gyvuoti, tapo galima pinigų plovykla. Spalio 17 dieną bus lygiai dešimt metų, kai Seime buvo atvertas kelias Valdovų rūmų statybai.

Idėja sukurti paminklą lietuvybei ir viso pasaulio lietuvių vienybei bei kultūrai puoselėti kilo daugiau kaip prieš dešimtmetį. Po svarstymų, kaip tą idėją būtų galima realizuoti, buvo nuspręsta – reikia sutvarkyti atkastas Valdovų rūmų liekanas ir toje vietoje atkurti buvusį ansamblį.

Įstatymas priimtas skubant

2000 m. spalio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymą. Detalė – jau kitą dieną įstatymą palaiminę Seimo nariai neteko įgaliojimų, mat 2000 m. spalio 8 d. buvo išrinktas naujas parlamentas.

Prieš tai, spalio 11 d., Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuris teikė šio įstatymo projektą, priėmė savo išvadą. Įdomiausia tai, kad komiteto posėdyje dalyvavo daugiausia tuometinės Seimo daugumos atstovų – konservatoriai Žibartas Juozas Jackūnas, Romualda Hofertienė, Saulius Kubiliūnas, Vytenis Zabukas, krikščionis demokratas Arimantas Raškinis ir tuometinis centristas Gintaras Šileikis.

Minėtame įstatyme, 4 jo straipsnyje buvo konstatuota: „Visas Valdovų rūmų ansamblis turi būti atkurtas iki 2009-ųjų (Lietuvos vardo paminėjimo pirmojo tūkstantmečio sukakties). Įstatymą pasirašė prezidentas V. Adamkus.“

Dar viena detalė – jau prieš dešimt metų premjeras Andrius Kubilius, tuo metu taip pat buvęs šalies ministru pirmininku, sakė: „Kolegos, nepaisydamas viso šio gražaus sprendimo, turiu pasakyti, kad niekas nesuskaičiavo, kiek tai kainuos. Aš nemanau, kad tokį sprendimą galima priimti šitokiu būdu. Iš tikrųjų bijau, kad bus taip, kaip su daugeliu kitų statybų. Jos bus pradėtos, tačiau niekas nesuskaičiavo, kiek reikės pinigų. Visi galvoja, kad visuomenė puls ir paaukos šiai statybai dideles aukas. Mes turime ilgą ir varginančią statybą nematydami jos pabaigos. Todėl aš tikrai sakyčiau, kad tokių sprendimų karšta galva nereikėtų priimti.“

Konservatoriai nesuskaičiavo. Nelabai tuo iš pradžių rūpinosi ir rinkimus laimėję Rolandas Paksas bei Artūras Paulauskas. Tačiau pastarųjų draugystei greitai iširus valdžią parlamente ir Vyriausybėje perėmė socialdemokratai, kurie viską ir suskaičiavo.

Kapšą atvėrė Brazauskas

Teisės aktuose buvo numatyta, kad Valdovų rūmai bus atkuriami dviem etapais. Pirmasis – iki 2003 metų (Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms) virš atkastų Valdovų rūmų liekanų turėjo būti suformuota erdvė su mikroklimatu, kuris būtinas toms liekanoms išsaugoti. Antrasis – iki 2009-ųjų (pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakties) turi būti atkurtas visas ansamblis. Iš kokių pinigų? Iš valstybės biudžeto, Valdovų rūmų rėmimo labdaros fondo ir kitų lėšų. Premjeru tapęs R. Paksas Valdovų rūmais pasirūpino šykščiai: iš biudžeto teskyrė milijoną litų. Tačiau jau 2001 m. liepą prie Vyriausybės vairo stojo A. Brazauskas. Finansų ministerijai pradėjo vadovauti dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

2001 m. spalį Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos. Nutarimą pasirašė A. Brazauskas ir tuomet kultūros ministrę Romą Dovydėnienę pavadavęs švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, kurį į ministrų kabinetą delegavo A. Paulausko vadovaujama naujoji sąjunga (socialliberalai).

Tuomet jau teisės aktai pylėsi kaip iš gausybės rago. Pinigai pagal investicijų programas – taip pat. Seikėta ir iš valstybės biudžeto. Jeigu 2001 m. iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams atstatyti buvo skirtas milijonas litų, tai 2004-ųjų biudžete tam jau buvo numatyta 15 milijonų litų.

Kaip žinia, A. Brazauskas vadovavo ir tryliktajai Vyriausybei. Jo įgaliojimai nutrūko tik 2006-ųjų birželio 1 d. Taigi – 2005 m. Valdovų rūmams iš biudžeto buvo skirti jau 25 mln. litų, o 2006 m. – 22,5 mln. litų.

Kirkilas – dosniausias premjeras

2006 m. liepą premjeru tapo socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Štai tada Valdovų rūmų finansavimas įsibėgėjo: sunku net suskaičiuoti, kiek pinigų per G. Kirkilo premjeravimo laikotarpį buvo skirta Valdovų rūmams atstatyti. Mat pinigai buvo skiriami ir iš valstybės biudžeto, nurodant eilutę įstatyme, ir pagal investicijų programą. Taigi 2007 m. Valdovų rūmams atstatyti buvo skirta mažiausiai 38 milijonai litų, o 2008 m. – jau mažiausiai 45 milijonai.

Vieša paslaptis, kad nuo valstybės valdymo reikalų oficialiai pasitraukęs A. Brazauskas globojo Valdovų rūmus ir tiek atvirai, tiek, galime spėti, neviešai rūpinosi, kad atstatymui pinigų netrūktų. Taigi tuometinis premjeras G. Kirkilas, mažiau nei metus šalies finansais besirūpinęs kitas įtakingas socialdemokratas Zigmantas Balčytis bei jį pakeitęs ministras Rimantas Šadžius, kuris neigė krizę, nors ji buvo akivaizdi, pamalonindami partijos garbės vadovą, valstybės – mokesčių mokėtojų – pinigų negailėjo.

Rezultatas – skandalingas

Nors statybos pagal įstatymą, jeigu darysime prielaidą, kad įstatymai Lietuvoje turi galioti, jau turėjo būti pabaigtos, akivaizdu, kad pabaigtuvių vainiko ant Valdovų rūmų kuorų greitai iškelti nepavyks. Valstybės kontrolės auditoriai konstatavo – nors rūmams atstatyti buvo skirta daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar nepastatyti.

Taigi oficialiai prieš dešimtmetį prasidėjusios istorijos rezultatai – nekokie. Valstybės kontrolė: rūmų statybos projekto darbų kaina išaugo nuo 114 milijonų iki 367 milijonų litų. Prokurorai: pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Valdovų rūmų statybos. Seimo Audito komitetas: reikės dar ne vienos dešimties milijonų litų, kad rūmai būtų pabaigti.

Ieškoti konkretaus atsakingo žmogaus, kurio vienintelio parašas būtų lėmęs, kad mokesčių mokėtojų milijonai būtų skirti Valdovų rūmams atstatyti, sudėtinga. Dėl kelių priežasčių: viena, rūmų globėjas – Anapilyje, antra, Lietuvoje dauguma sprendimų priimami pagal kolektyvinės atsakomybės principą. Iš visų, kurie per dešimt metų balsavo už tai, kad kasmet rūmams atstatyti buvo skiriami milijonai litų, atsakomybės nepareikalausi. Bent jau praktiškai to niekas nepadarys.

Straipsnis iš: http://www.alfa.lt Saulė Pauliuvienė 2010 10 11

——————————————————————————————————————–

Neveikiančių Valdovų rūmų darbuotojams – solidūs atlyginimai

Nors statybų galo dar nė nematyti, Valdovų rūmuose plušančių septynių dešimčių darbuotojų algoms kitais metais norima atriekti 2,29 mln. litų.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų statyba nuo 2001-ųjų iki šių metų pabrango net 3,63 karto, arba nuo 114 mln. 670 tūkst. iki 367 mln. 669 tūkst. litų, tačiau šių statybų pabaigos dar teks ilgai laukti.

Tačiau jau nuo praėjusio rudens Valdovų rūmuose pluša net 72 darbuotojai, kuriems laiku ir solidžiai išmokami atlyginimai iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Kitų metų valstybės biudžete numatyta, kad Valdovų rūmų statybų daliai finansuoti bus skirta 16 mln. litų. Tai – perpus mažesnė suma, nei prašytų statytojai, tvirtinantys, kad pirmosios objekto dalies pabaigai reikėtų bent 32 mln. litų.

Tačiau dar nepastatytų rūmų išlaikymui kitais metais iš skurdžios valstybės kišenės norima iškrapštyti net 4 mln. 991 tūkst. litų. Kone pusė šios sumos – 2 mln. 290 tūkst. litų – atitektų Valdovų rūmų darbuotojų atlyginimams.

Skaičiuojant, kad vieno mėnesio atlyginimų fondui būtų skiriama beveik 191 tūkst. litų, o šioje, visuomenei dar uždaroje, statybvietėje tikrai pluša 72 etatiniai darbuotojai, įskaičiuojant gidus bei rūbininkes, jų vidutinis mėnesio uždarbis sunkmečiu nebūtų jau toks skurdus. Apie 2650 litų kiekvienam žmogui, nors oficialioje muziejaus svetainėje galima suskaičiuoti tik tris dešimtis etatinių darbuotojų.

Nemenkai valstybei atsieitų ir neveikiančių rūmų išlaikymas – po 225 tūkst. litų per mėnesį.

Penktadienį “Respublikai“ nepavyko sužinoti, ką neveikiančiuose rūmuose veikia septynios dešimtys darbuotojų, kodėl taip brangiai kainuoja šios įstaigos išlaikymas, – muziejaus direktorius Vydas Dolinskas nepanoro pasiaiškinti, kam ir kaip leidžiami valstybės pinigai.

Tiesa, šią savaitę sužinojęs, kad pirmosios dalies Valdovų rūmų pabaigai ketinama skirti tik pusę reikalaujamos sumos, V. Dolinskas ėmėsi netiesioginio šantažo. Direktorius viešai pareiškė, kad esą gavus tik pusę pinigų bus atliekama ir pusė darbų.

Oficialiai teigiama, kad iš viso Valdovų rūmų komplekso statybai baigti turėtų pakakti apie 132 mln. litų, ir šių amžiaus statybų kaina siektų apie pusę milijardo litų. Tačiau neseniai į ekskursiją po garsiąją statybvietę išsirengę Seimo nariai spėliojo, kad Valdovų rūmų kaina gali šoktelėti net iki 800 mln. litų.

Šiemet itin nepalankias išvadas apie Valdovų rūmų statybų pabrangimą net ketvirčiu milijardo litų paskelbė Valstybės kontrolė, įstatymų pažeidimų rado Viešųjų pirkimų tarnyba.

Generalinė prokuratūra dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atstatant Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rūmus jau pradėjo ir ikiteisminį tyrimą.

Šią savaitę Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad Valdovų rūmai nėra vienintelis stambus Lietuvos kultūros objektas, kuris pradėtas, bet nebaigtas. Vyriausybės vadovas sakė, kad nemažų investicijų laukia ir Kauno, Klaipėdos dramos teatrai, M. K. Čiurlionio muziejus, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

A. Kubiliaus nuomone, būtina peržiūrėti parengtas Valdovų rūmų sąmatas, o prokurorai privalo ištirti, kaip iki šiol šiam objektui buvo naudojamos lėšos.

Parlamento vadovė Irena Degutienė Seimo Audito komitetui yra nurodžiusi atlikti tyrimą dėl Valdovų rūmų bei visos Vilniaus pilių direkcijos sukurto įstaigų tinklo. Parlamentarams duotas ir terminas – šių metų gruodžio 31-oji.

Straipsnis iš: http://www.ekonomika.lt 2010 10 04

——————————————————————————————————————–

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s