AR ĮMANOMA ĮVERTINTI KULTŪROS PAVELDO PINIGINĘ VERTĘ?

Tyrimai dėl valdovų rūmų atstatymo

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Valdovų rūmų atstatymo

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atstatant Valdovų rūmus.

Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymo, įvertinus joje pateiktus faktus ir gavus papildomus duomenis.

Atlikti tyrimą pavesta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iajai valdybai.

Valstybės kontrolės teigimu, Valdovų rūmų statybos projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

Valstybė kontrolė mano, kad Valdovų rūmų statybos pabrango dėl to, kad Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000-2010 m., tinkamai nevykdė visų joms pavestų funkcijų.

Pasak Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.

Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.

Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005-2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Puslapis iš: http://www.snaujienos.lt

——————————————————————————————————————–

Valstybės kontrolė įvertino, kodėl taip pabrango Valdovų rūmų statybos

“Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000–2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi”, – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą.


Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės. Audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, Valstybės kontrolė dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.

Bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.

Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.
Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005–2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t. Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.

Puslapis iš: http://www.panevezieciai.lt 2010.09.14

——————————————————————————————————————–

Valdovų rūmų šešėlyje

Sutarties neįvykdė

Generalinės prokuratūros susidomėjimą sukėlusios šimtais milijonų litų valstybės iždą patuštinusios Valdovų rūmų statybos šešėlį meta su aukštais šalies pareigūnais ilgą laiką sietam ir valstybinių užsakymų nestokojusiam Panevėžio statybos trestui. Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą įvertinusi Valstybės kontrolė savo išvadose pripažino neradusi pagrįstų argumentų, kodėl rūmų projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. litų iki daugiau nei 367 mln. litų.            Kontrolierių teigimu, projekto vertė šoktelėjo, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso komplekso projektas, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti didesni restauravimo darbų įkainiai.

Per auditą nustatyta daugybė pažeidimų ne tik atliekant statybos darbus, bet ir pasirenkant patį statybos rangovą – konsorciumą „Papėdė”, vėliau pakeitusį pavadinimą į Panevėžio statybos trestą (PST), ir tikroji ūkinė bendrija „Vilniaus papėdė”.

Dėl Valdovų rūmų atstatymo Vilniaus pilių direkcija sutartį su PST ir „Vilniaus papėde” pasirašė dar 2000-ųjų rugsėjį.

Rangovas įsipareigojo projektą užbaigti iki 2009-ųjų pirmojo pusmečio. Orientacinė jo vertė turėjo siekti kiek daugiau nei 114 mln. litų.

Tačiau per tą laiką Valdovų rūmai pabrango maždaug triskart – iki 367 mln. 669 tūkst. litų, o PST iš Vilniaus centro kraustytis dar neketina – statybų pabaigos vis nematyti.

Mokėjo neaišku už ką

Auditoriams abejonę kelia tai, kad nuo 2008-ųjų, Lietuvoje mažėjant statybų kainoms, Valdovų rūmų atstatymas brango. Kelti įkainių rangovams netrukdė nė pasirašyta sutartis, mat joje nenumatytos sankcijos už pažadų nesilaikymą, nenustatyta konkreti galutinė statinio kaina.

Per statybų laikotarpį PST du kartus (2005-aisiais ir 2006-aisiais) kreipėsi į Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją prašydamas padidinti įkainius. PST motyvavo, kad rūmai yra unikalus objektas, atliekami archeologiniai, architektūriniai, istoriniai ir meniniai tyrimai, projektavimo darbai, darbo dokumentacija nuolat koreguojama, todėl statybos būna nutraukiamos, o bendrovė priversta darbininkus perkelti kitur, paskui sugrąžinti atgal padaryti pakeitimų.

Statybininkų prašymui buvo pritarta. Valstybės kontrolės teigimu, dėl PST prašymu pakeltų įkainių 2005-2008 m. Valdovų rūmų atstatymo kaina išaugo maždaug 7,6 mln. litų.

Tačiau PST nurodytos, o politikų pritarimo sulaukusios priežastys sukėlė abejonių auditoriams. Valstybės kontrolė jas įvertino kaip nepagrįstas, mat visi darbai (tyrinėjimo, projektavimo, atstatymo), dėl kurių PST skundėsi esanti priversta gaišti, atliekami to paties rangovo – PST partnerio „Vilniaus papėdės”.

Valstybės kontrolieriai konstatavo, kad rangovui papildomai buvo sumokėta 299,5 tūkst. litų už nebūtinus papildomus glaistymo darbus, abejonių auditoriams kelia PST atlikti grunto atkūrimo darbai, papildomai kainavę 357,2 tūkst. litų.

Valstybės kontrolei pateikus audito ataskaitą, Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atstatant Valdovų rūmus.

Statybininkai – ne stebukladariai

Valdovų rūmų atstatymu besirūpinančios Vilniaus pilių direkcijos laikinasis vadovas Vytautas Povilaitis teigia nuo komentarų dėl auditorių išvadų susilaikantis, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau vadovas prasitarė, kad jam keistai atrodo, jog dar 2002-aisiais viešųjų pirkimų konkurso pasirenkant rangovą skaidrumą tyrusi Viešųjų pirkimų tarnyba pastabų neturėjo.

Pasak jo, prieš dešimtmetį konkurse Valdovų rūmams atstatyti dalyvavo trys bendrovės. Kodėl tąkart buvo pasirinkta PST, V.Povilaitis tvirtina atsakymo neturintis – tuomet jis direkcijai dar nevadovavo.

Generalinės prokuratūros akiratyje atsidūrusio PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius su Valstybės kontrolės išvadomis nesutinka. Jo tikinimu, konkursas rangovui pasirinkti vyko taip, kaip tada reikalavo Viešųjų pirkimų tarnyba, o darbų kainų kilimą nulėmė situacija statybų sektoriuje.

„Jūs prisiminkite, kiek Panevėžyje kainavo butas 2000-aisiais ir kiek 2008-aisiais. Pasakykite man, kodėl tiek pabrango būstas? Taip susiklostė rinka, kad statybų kainos kilo, ir mes negalėjome 2007 m. plytos nupirkti už 20 centų, kaip 2000-aisiais. Ne mes kalti, kad plyta per tą laiką pabrango 60 centų. Mes – ne stebukladariai, kurie galėtų pirkti medžiagas pigiau, nei kainuoja, tik šito niekas nenori suprasti. Esame ramūs, nes galvojame, kad teisingai elgėmės vykdydami šitą projektą”, – „Sekundei” tvirtino D.Gesevičius.

Pasak jo, pagal atliekamus tyrimus buvo vykdomi projektavimo darbai, todėl statybų apimtys per dešimtmetį kito ne kartą. Šiuo metu, jo tvirtinimu, į Valdovų rūmų statybas jau investuota apie 220 mln. litų.

„Jei valstybė į šitą projektą jau sukišo šitiek pinigų, būtų kvaila dabar neįgyvendinti jo iki rūmų panaudojimo”, – kalbėjo D.Gesevičius.

Sąsajas neigia

Kad Valdovų rūmų atstatymas buvo patikėtas PST, statybų versle besisukančių bendrovių nenustebino. Verslo pasaulio užkulisiuose seniai kalbama apie šios bendrovės sąsajas su projekto idėjiniu tėvu laikomu Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijai vadovavusiu prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku. Bendrovės saitai su aukštu šalies politiku driekėsi per jo giminaitį, PST dirbusį panevėžietį Adolfą Ginaitį. Abiejų vyrų tarp gyvųjų nebėra – A.Ginaitis amžino poilsio atgulė prieš keletą metų, A.M.Brazauskas – šiemet birželį.

Kalbėta, esą įmonės saitai su garsiu politiku galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl PST atitekdavo pelningi valstybiniai užsakymai. Šios įmonės įgyvendintų projektų sąraše – 2007 m. atliktos Prezidentūros, Vilniaus geležinkelio stoties rekonstrukcijos, valdžios atstovų būstų statybos Turniškėse, kiti valstybiniai objektai.

Ar pelnyti stambius užsakymus PST padėjo politinis užnugaris? D.Gesevičius politines sąsajas neigia.

„Su A.M.Brazausku esu kalbėjęs įvairiais klausimais, daugiausia – statybiniais. Bet PST su A.M.Brazausku nesiejo ryšiai. Tai yra žurnalistų prasimanymas, kad palaikytų tam tikrą įtampą rinkoje. A.M.Brazauskas nė karto nėra buvęs PST kontoroje ir kokiais nors klausimais kalbėjęs su administracija”, – „Sekundei” teigė D.Gesevičius.

Puslapis iš: http://www.asa.lt Inga Kontrimavičiūtė 2010.09.28

——————————————————————————————————————–

Valdovų rūmai tampa “auksiniais”

Valdovų rūmų statybų reikalas užsiėmė Valstybės kontrolė ir surado daugybę pažeidimų  Visa medžiaga tolimesniam tyrimui perduota Generalinei prokuratūrai, kuri ir bandys ieškoti kaltų.

Valstybės kontrolės teigimu, projektas pabrango daugiau nei tris kartus, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

Valstybė kontrolė mano, kad Valdovų rūmų statybos pabrango dėl to, kad Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000-2010 m., tinkamai nevykdė visų joms pavestų funkcijų.

Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, pilių direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi.Tai dar davė daugiau kaip 7 mln. Lt. nuostolį šiam projektui..

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.

Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.

„Lietuvso rytas“ rašo:

Nustačiusi daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir statant Valdovų rūmus Valstybės kontrolė įžvelgė galimą turto iššvaistymą bei pareigų neatlikimą ir audito dokumentus perdavė prokurorams.„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus, būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, kaina nebūtų tiek daug išaugusi”, – pareiškė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Projekto darbų kaina padidėjo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo (Panevėžio statybos tresto. – Red.) kontrolės priemonės.

Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą buvo įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų.

„Vilniaus pilių direkcija neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams buvo pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekio ir kainų”, – tvirtino valstybės kontrolierė.

Kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė visos projekto vertės dalis, todėl, pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln., o 16,3 mln. litų.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tai sumokėta daugiau nei 20,6 milijono. Anksčiau kasinėtoje teritorijoje buvo atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius.

Pinigai švaistyti ir už nerezultatyvias istorinės medžiagos paieškas užsienio archyvuose, už keliones į jau lankytas istorines vietas. Be to, už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose”, – teigė auditoriai.

Vakar „Lietuvos rytas” bandė sužinoti ir Vilniaus pilių direkcijos nuomonę, tačiau teišgirdo, kad atsakymas į Valstybės kontrolės kaltinimus dar rengiamas. Tuo tarpu dėl neužbaigtų Valdovų rūmų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos.Todėl kyla grėsmė, jog gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų..

Anot Kultūros ministro Arūno Gelūno, atsakomybė dėk šių pažeidmų turėtų būti bendra – bendra:

„Kategoriškai nesutinku, kad tik Kultūros ministerija buvo atsakinga už Valdovų rūmų atstatymo kontrolę.Šį milžinišką valstybės projektą, kuris nuo pat pradžių buvo labai politizuotas, kuravo ir daugybė kitų institucijų. Todėl atsakomybė turėtų būti bendra. Buvusios vyriausybės šiuo atžvilgiu padarė daug šiurkščių klaidų. Neatmestina, kad darbų sąmatos buvo didinamos ir tyčia.

Tačiau atsižvelgdami į Valstybės kontrolės audito išvadas imsimės visų būtinų sprendimų, kad Valdovų rūmų atkūrimas toliau vyktų laikantis teisės aktų reikalavimų, o lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai. Nuo šiol griežtai kontroliuosime šio projekto vykdymo išlaidas. Tačiau stengsimės projekto nevilkinti. Valdovų rūmai turėtų kuo greičiau atverti duris visuomenei ir pradėti duoti pelno.”

Dalė Bernotaitienė, objekto rangovo,  “Panevėžio statytos tresto“ finansų direktorė komentuodama sitauaciją, sakė:

„Rūmų statybos finansavimas tvirtinamas kasmet. Šiais metais Valdovų rūmuose mes turime atlikti 11,3 mln. litų vertės darbų, dar planuota 8 mln. litų. Kitų metų darbams pateikėme 24 mln. litų sąmatą. Iki Naujųjų metų Kultūros ministerija turėtų apsispręsti dėl sumos. Statybos darbai Valdovų rūmuose yra sudėtingi, trunka ilgiau nei statant kitą objektą. Pavyzdžiui, mokslininkų tyrinėjimai užtrunka ilgai, o mums tenka laukti.

Nustatyti galutinę statybų kainą būtų sunku. Bet jei kultūros ministras siekia sutarties pakeitimų, mes esame lankstūs, sėstume prie derybų stalo.Statybų procese nieko nepažeidėme. Darbų užsakovė – Vilniaus pilių direkcija. Kiek per metus darbams skiriama pinigų, tiek ir dirbame. Kartais būna, kad dėl finansavimo apsisprendžiama jau metams įsibėgėjus, tačiau mes vis tiek dirbame Valdovų rūmuose.”

“Vilniaus diena” skelbia:

Valsybės kontrolės nuomone, Valdovų rūmų atstatymas nepabrangtų beveik triskart, jeigu visos už tai atsakingos institucijos tinkamai atliktų savo darbą. Generalinei prokuratūrai įvertinti perduota su Valdovų rūmų atstatymu susijusi dokumentacija. Kultūros ministras Arūnas Geūnas neatmeta, kad Valdovų rūmų atstatymo sąmatos galėjo būti dirbtinai išpūstos “suinteresuotų asmenų”. Tačiau ministras jų neįvardijo.

Nustatyta, kad Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų.

Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų. Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.

Valstybės kontrolės auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.

Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi.

Kultūros ministras A.Gelūnas pripažino, kad iš ministerijos pusės stigo kontrolės “įgyvendinant šį vieną didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje valstybės investicijų projektą”. Tačiau A.Gelūnas pastebėjo, kad už statyboms leistų lėšų kontrolę buvo atsakinga ne vien Kultūros ministerija, bet ir daugelis kitų institucijų.

Ministras priminė dirbantis tik nuo šių metų liepos 2 dienos. Todėl jis pareiškė tikįs, kad ministerijos vadovybei bus suteiktas laikas ir galimybė peržiūrėti Valdovų rūmų statybų sąmatas, sutartis, įtvirtinti griežtesnę lėšų leidimo kontrolę.

“Sąmatos dabar peržiūrimos. Galiu užtikrinti, kad bus pasiekta, jog statybų sąmata nebebūtų atvira ir nepagrįstai didelė, kaip buvo iki šiol”, – kalbėjo A.Gelūnas.

Paklaustas, ar negalėjo būti taip, kad Valdovų rūmų sąmatos buvo dirbtinai išpūstos, ministras atsakė: “Neatmesčiau tokios galimybės”. Tuo esą galėjo būti suinteresuoti “tam tikri asmenys”. Tačiau jų A.Gelūnas nekonkretizavo. “Jūs per daug iš manęs norite atsakymų”, – šyptelėjęs sakė jis žurnalistams.

Kultūros ministerijos vadovas negalėjo atsakyti ir į tai, kiek dar metų užtruks Valdovų rūmų atstatymas ir kiek jis dar pareikalaus milijonų. “Vis dėlto, noriu pasakyti, kad Valdovų rūmai, nepaisant projekto kontraversiškumo, stovi, jie yra pastatyti. Dabar reikia pasiekti, kad jie taptų atviri visuomenei, pradėtų nešti pelną. Valstybės kontrolės išvados visiškai nevilkina šio projekto įgyvendinimo”, – kalbėjo A.Gelūnas.

Valstybės įmonės “Vilniaus pilių direkcija” vadovai atsisako komentuoti galimybę įvykdyti kontrolierių nurodymą pakeisti rangos sutartį. Laikinasis įmonės direktorius Vytautas Povilaitis ketina pirmiausia susipažinti su Valstybės kontrolės išvadomis, tuomet išnagrinės galimybes įvykdyti jose išdėstytas rekomendacijas ir nurodymus.

Tačiau Vilniaus pilių direkcijos darbuotojai neslepia pasipiktinimo, kad Valstybės kontrolė, atlikdama Valdovų rūmų statybos auditą, neatsižvelgė į direkcijos pareikštas pastabas, pateiktus paaiškinimus. Valstybės auditoriai esą neįvertino visų “objektyvių ir subjektyvių aplinkybių”, kurios lėmė gerokai išaugusias rūmų atstatymo kainas.

Apie Valdovų rūmų atstatymą  ir Valstybės kontrolės atliktą šių statybų auditą trečiadienį V.Povilaitis turės aiškintis Seimo Audito komiteto posėdyje.

“Respublika” informuoja:

”Prokurorai beldžiasi į Valdovų rūmų statybos reikalus. Valdovų rūmų statybos reikalai – daugybė pažeidimi pasirenkant rangovą ir atliekant statybos darbus – perduoti narplioti Generalinei prokuratūrai. Valstybės kontrolės teigimu, projekto darbų kaina išaugo nuo  114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. Lt.

Viešųjų pirkimų įstatymas buvo pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, o orientacinę viso projekto arbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis visos projekto vertės, todėl, pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atsiskaitymo darbų kainos, todėl jie atsėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.

Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai> Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005-2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje pirminiams tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln.Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau kaip 20,6 mln. Lt

Pasak Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.

Puslapis iš: http://www.veidas.lt 2010.09.15

——————————————————————————————————————–

Valstybės kontrolė prokurorams pranešė, kad Valdovų rūmų statybos pabrango 250 mln. Litų

„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000–2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi“, – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės. Audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, Valstybės kontrolė dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūra, teigiama pranešime spaudai.

Bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.

Audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, Valstybės kontrolė dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.

Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.

Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005–2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t. Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.

Puslapis iš: http://www.15min.lt 2010.09.14

——————————————————————————————————————–

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s