AR ĮMANOMA ĮVERTINTI KULTŪROS PAVELDO PINIGINĘ VERTĘ?

Valdovų rūmai išrinkti blogiausiu architektūriniu projektu

Dizainas ir architektūra

Dailės istorikai: Valdovų rūmai – neistorinio mąstymo ir kultūrinio avantiūrizmo pavyzdys

Nepriklausomybės laikotarpio architektūra pastebimai pakeitė Lietuvos miestų „veidą“: išaugo nauji kvartalai, pakito atskiri istoriniai pastatai ir urbanistinės erdvės. Intensyvios statybos ne tik paskatino teigiamas permainas, bet ir sukėlė problemų. Radikalūs pertvarkymai negrįžtamai sunaikina senųjų pastatų savitumą, iki šiol ardomi ištisi urbanistikos paminklai (pvz., Vilniaus Užupio, Žvėryno rajonai, Kauno Naujamiestis ir Žaliakalnis).

Lietuvos dailės istorikų draugija, susirūpinusi dabarties ir praeities darniu sugyvenimu, istorinių urbanistinių erdvių bei pastatų protingu taikymu šiuolaikiniams poreikiams, praėjusių metų pabaigoje inicijavo draugijos narių apklausą, kurios tikslas – išrinkti geriausius ir blogiausius architektūrinius projektus, įgyvendintus istorinėje aplinkoje.

Apklausa siekta ištirti ir paviešinti nepriklausomų, t. y. su specializuotomis valstybinėmis paveldosaugos institucijomis ir privačiomis projektavimo įstaigomis nesusijusių, profesionalių dailės bei architektūros istorikų nuomonę apie šiuolaikinės architektūros santykį su paveldu.

Vertinta nepriklausomybės laikotarpio (po 1990 m.) architektūra: nauji statiniai istorinėje aplinkoje ir naujoms reikmėms pritaikytos istorinių pastatų rekonstrukcijos. Išrinkti keturi – du geriausi ir du blogiausi – pavyzdžiai.

Geriausiu naujo statinio istorinėje aplinkoje pavyzdžiu pripažintas Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto priestatas Kaune, Gimnazijos g. 7 (1998–2001, architektė Rimantė Gudienė). Tai kontekstualus stambaus masto projektas, derinantis originalios autorinės ir taktiškai rekonstruotos senosios architektūros tūrius. Naujame korpuse, jungiančiame buvusius Šv. Zitos draugijos namus ir buvusią skalbyklą, įrengta 130-ties vietų J. Mačiulio-Maironio auditorija su įstiklintu koridoriumi ir vestibiuliu. Šiuolaikiškas statinys prie XX a. pirmos pusės pastatų priderintas kontrasto principu: auditorijos siena formuoja monumentalų, horizontaliomis pakopomis skaidytą vidinio kiemo fasadą; įspūdingai atrodo banguojantis vakarų pusės fasadas – jo persišviečianti stiklo plokštuma, kurioje atsispindi augmenija, matoma iš aukštyn kylančios siauros pėsčiųjų gatvelės. Naujasis tūris neužgožia senosios architektūros, darniai įsikomponuoja į jautrią Žaliakalnio aplinką.

 

Geriausios rekonstrukcijos pavyzdžiu pripažintas individualus gyvenamasis namas Vilniaus Žvėryno rajone, D. Poškos g. 61 (pastatytas 1901 m.; rekonstruotas 2006 m.; architektas Rimas Adomaitis, Gintautas Natkevičius, bendraautoris Raimundas Babrauskas). Gausiai drožiniais puošta sudėtingų formų medinė vila (buvęs stačiatikių popo namas) rūpestingai atnaujinta, išsaugant pirminį pavidalą ir sėkmingai pritaikant naujoms reikmėms. Tam tikslui įrengtas rūsys, apšviečiamas pro pamatinėje statinio dalyje esančius langus. Naujovė nekenkia autentiškam vaizdui, nes nekeičia nei pastato tūrio, nei proporcijų. Viršutinės namo dalies formos ir detalės kruopščiai atkurtos pagal pirminį pavyzdį. Šis gyvenamasis namas vertintinas ne tik dėl profesionalios rekonstrukcijos, bet ir dėl visuomeniniu bei kultūriniu požiūriu reikšmingos užsakovo ir architektų pozicijos, iškeliančios XIX–XX a. sandūros miestietiškos medinės architektūros estetinę ir istorinę vertę.

 

Blogiausiu naujos architektūros pavyzdžiu istorinėje aplinkoje pripažintas daugiabutis gyvenamasis kompleksas su komercinėmis patalpomis „Delfinas“ Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 3 (2003–2005 m., architektai Kęstutis Pempė, Lijana Jančytė, Eglė Kirdulienė; užsakovas „Inreal“). Masyvus pastatų kompleksas agresyviai įsibrovė į urbanistiškai sudėtingą aplinką prie Žaliojo tilto ir subjaurojo vieną iš strateginių miestovaizdžio taškų. Istorinį architektūrinį kontekstą ignoruojančių bei darkančių pastatų, deja, esama visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dėl to išskirtasis A. Juozapavičiaus gatvės daugiabutis vertintinas kaip simbolinis opios situacijos pavyzdys – neproporcingi komplekso tūriai užgožė būtent LR Architektų sąjungos būstinę, įsikūrusią išraiškingo silueto istorizmo stiliaus buvusiuose Raduškevičių rūmuose.

 

Blogiausiu rekonstrukcijos pavyzdžiu pripažinti Valdovų rūmai Vilniuje – imaginacinis XXI amžiaus neistorinio mąstymo ir kultūrinio avantiūrizmo pavyzdys (statybų terminas 2002–2009 m.; projekto vadovas ir vyriausiasis architektas Rimas Grigas, projekto mokslinis vadovas – Napoleonas Kitkauskas; statytojas VĮ Vilniaus pilių direkcija; rangovo funkciją vykdo konsorciumas TŪB Vilniaus papėdė”, kuriam vadovauja Aloyzas Bertašius). Vilniaus Žemutinės pilies vietoje iškilęs vadinamųjų Valdovų rūmų kompleksas statomas griežčiausiai reglamentuojamoje Senamiesčio teritorijoje, ignoruojant paveldosaugos reikalavimus ir Teritorijų planavimo įstatymą: neturint pakankamos ikonografinės ir istorinės medžiagos, neparengus detaliojo plano, nedetalizavus ir nepagrindus pritaikymo bei eksploatacijos koncepcijos, neužbaigus archeologinių tyrimų, naikinant autentišką paveldą, istorinių konstrukcijų atkūrimui naudojant modernias medžiagas ir techniką („gotikiniai“ skliautai iš gelžbetonio). Tai tipiškas butaforinės architektūros pavyzdys, projektuotas siekiant sukurti renesansinio pastato iliuziją. Naujasis pastatas gožia Gedimino kalno vaizdą ir drastiškai konkuruoja su Vilniaus katedros pastatu. Tokio projekto įgyvendinimas kertasi su tarptautiniu mastu galiojančiais istorinių vietų saugojimo ir taikymo šiuolaikinėms reikmėms principais, kenkia Lietuvos, kaip modernios, europietiškos šalies, įvaizdžiui.

 

Straipsnis iš: www.kulturpolis.lt 2009 01 15

——————————————————————————————————————–

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s