AR ĮMANOMA ĮVERTINTI KULTŪROS PAVELDO PINIGINĘ VERTĘ?

Valdovų rūmų atstatymo kainų pokyčiai

Valdovų rūmų statybos pabrango nuo 114 mln. Lt iki 367 mln. Lt

Valstybės kontrolė konstatavo, kad Valdovų rūmų projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000–2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi“, – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą.

Duomenys perduoti Generalinei prokuratūrai

Audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, Valstybės kontrolė dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.

Bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.

Kaip skelbia Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.

Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005–2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.

Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.

Kultūros ministras įsipareigoja taisyti klaidas

Kultūros ministerija, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės audito išvadas, tvirtina priimsianti sprendimus, kad Valdovų rūmų atkūrimas toliau vyktų laikantis teisės aktų reikalavimų ir lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai.

Kadangi patirties su tokio pobūdžio ir masto projektais Lietuvoje nebuvo, analogų neturinčiame projekte buvo padaryta nemažai klaidų, projekto rengėjai bei vykdytojai susidūrė su įvairiomis problemomis – darbo organizavimo, administravimo patirties trūkumu.

Tačiau kultūros ministro Arūno Gelūno nuomone, „nežiūrint to, kad šiandien akivaizdu, jog Valdovų rūmai dėl projekto sudėtingumo, darbų apimčių negalėjo būti visiškai užbaigti 2009 metais, kaip tai numatė valstybinės programos, daugelis nustatytų nesklandumų ar pažeidimų negali būti pateisinami tik projekto komplikuotumu ar reikalingų surasti sprendimų unikalumu. Atkūrimo darbus organizavusių įstaigų vadovai bei institucijos, jau anksčiau vertinusios atstatymo darbus, privalo prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus“.

Ministras pavedė Vilniaus pilių direkcijai inicijuoti Vilniaus pilių jungtinio komplekso pastatų atstatymo rangos sutarties pakeitimą, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą bei papildomas sąlygas, užtikrinančias rangovo atsakomybę už darbų vykdymą nustatytais terminais ir nustatytomis kainomis.

Pasak ministro, kadangi projekto įgyvendinimas atskleidė ir platesnio pobūdžio problemų, bus bendradarbiaujama su statybos darbus kuruojančia Aplinkos ministerija dėl papildomo reglamentavimo, reikalingo atkuriant paveldo objektus, kad būtų išvengta nevienodo atskirų darbų bei jų įkainių traktavimo, taip užtikrinant valstybės lėšomis vykdomų investicijų programų ekonominį efektyvumą.

2011 metais atstatomuose Valdovų rūmuose planuojama finansuoti ir atlikti tik tuos darbus, kurie leistų nustatyta tvarka priimti naudoti dalį objekto, kad Valdovų rūmai galėtų vykdyti veiklą bei gauti pajamas iš parodų ir renginių lankytojų.

Straipsnis iš: http://www.delfi.lt 2010 09 14

——————————————————————————————————————–

Valdovų rūmai – daug pigesni

Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo kainą, kuri, esą, gali siekti pusę ir daugiau milijardo litų, VĮ Vilniaus pilių direkcija informuoja, kad tokia niekuo nepagrįsta informacija gali suklaidinti visuomenę, ir todėl tikslina tikrovės neatitinkančius faktus.

Nuo Valdovų rūmų atkūrimo pradžios 2000 m. iki pastarojo meto jau yra investuota 229 mln. litų, iš kurių 12 mln. litų – šiais metais rūmams atkurti skirtos biudžeto lėšos.

Šiuo metu imamasi priemonių, kad pati užbaigčiausia Valdovų rūmų komplekso dalis (reprezentacinis korpusas ir jo prieigos, apie 55 proc. viso Valdovų rūmų ploto) būtų įrengta ir kuo greičiau pripažinta tinkama naudoti, t. y. kad joje pradėtų funkcionuoti pastato eksploatavimą bei autentiško paveldo tinkamą apsaugą užtikrinančios sistemos (ventiliavimo, drenažo, šildymo, apsaugos ir kt.).

Taip pat kad būtų galima priimti lankytojus, rengti pagrindinę dalį nuolatinių ekspozicijų, organizuoti kultūrinius, edukacinius ir valstybės reprezentacijos renginius. Ne kartą yra akcentuota ir skelbta, kad, norint, jog daugiau negu pusė Valdovų rūmų būtų atverta nuolatiniam lankymui, dar reikia investuoti 32 mln. litų.

Žiniasklaidoje skelbiami teiginiai, kad Valdovų rūmams atkurti iš viso reikės 500 mln. litų arba 567 mln. litų, yra niekuo nepagrįsti ir visiškai neatitinka tikrovės. Pagal 2008 m. ekspertų patikrintą ir patvirtintą sąmatą viso Valdovų rūmų komplekso atkūrimo pagal numatytą išbaigtumo lygį kaina – 367 mln. litų (iš jų 229 mln. jau investuota; 32 mln. litų reikalingi, kad būtų atidaryta daugiau kaip pusė rūmų ir 106 mln. litų – kad rūmai būtų užbaigti).

Tačiau ši kaina gali būti iki keliasdešimt milijonų litų mažesnė, jeigu Valdovų rūmų atkūrimo procesas būtų baigiamas jau dabar, darbus atliekant ir medžiagas įsigyjant krizės sąlygomis sumažėjusiomis kainomis.

Statybos ir įrengimo darbų stabdymas, delsimas gerokai didina bendras sąnaudas bei yra nuostolinga. Todėl direkcija, bendradarbiaudama su Kultūros ministerija ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbus vykdančiomis organizacijomis, deda visas pastangas, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kuo greičiau atvertų duris lankytojams. Direkcija pritaria Valstybės kontrolės išvadai, kad rūmų atkūrimas galėtų būti rezultatyvesnis, tačiau nesutinka su šių išvadų interpretacijomis.

Straipsnis iš: http://www.lrytas.lt Vilniaus pilių direkcijos sekretoriatas 2010 09 23

——————————————————————————————————————–

Valdovų rūmų statybos pabrango 250 mln. litų

Vis dar statomi LDK valdovų rūmai kainavo 250 mln. litų brangiau nei planuota – šio projekto darbų kaina jau siekia 367 mln. litų. Valstybės kontrolės nuomone, Valdovų rūmų atstatymas nepabrangtų daugiau kaip triskart, jeigu visos už tai atsakingos institucijos tinkamai atliktų savo darbą. Pareigūnai dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.

Kaip antradienį paskelbė Valstybės kontrolė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.

Bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.

„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000–2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi“, – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

Audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, Valstybės kontrolė dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.

Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005–2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t. Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.

Straipsnis iš: http://www.spec.lt 2010 09 16

——————————————————————————————————————–

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s