AR ĮMANOMA ĮVERTINTI KULTŪROS PAVELDO PINIGINĘ VERTĘ?

Žmonės, susiję su Valdovų rūmais

Valdovų rūmų afera veda iki A.Kubiliaus

Ilgus metus dėl išlaidavimo amžiaus statybai kaltinus prezidentą Algirdą Brazauską staiga paaiškėjo, kad neskaidrūs konkursai vyko šalies ūkį valdant dabartiniam premjerui.

Nuo 1999 m. lapkričio 3 d. iki 2000 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės vairas priklausė premjerui Andriui Kubiliui. Keturiolikos ministrų dešimtasis kabinetas tuomet viešai įsipareigojo ir pasižadėjo tarnauti Lietuvai.

Viešas ministrų pažadas

“Mes, Vyriausybės nariai, galime pasižadėti atsakyti už savo veiksmus ir už mums pavaldžių valstybės tarnautojų, pareigūnų politikų darbą: mes patys juos drausminsime, prireikus ir bausime, – žadėjo A.Kubiliaus ministrų choras. – Pasižadame užtikrinti viešumą sprendžiant valstybės finansinius ir turtinius klausimus, informuoti visuomenę apie realią valstybės finansinę būklę. Mūsų principai: ryžtas, bendras darbas, atvirumas ir atsakomybė”.

Vakar Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė oficialias išvadas, kuriose nurodoma, kad būtent dešimtosios Vyriausybės darbo metais vyko vien neskaidrūs vadinamųjų Valdovų rūmų statybos darbų ir paslaugų pirkimo konkursai.

Atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad nei perkančioji organizacija – valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija, nei jai šimtus milijonų litų žarsčiusi Vyriausybė nė nemanė laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo.

Viešųjų pirkimų tarnyba direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Jakšto pasirašytose išvadose nurodoma, kad įstatymo pažeidimai prasidėjo jau paskelbus kvietimą dalyvauti Valdovų rūmų statybos konkurse. Ši procedūra vyko premjero A.Kubiliaus ministrų kabinetui dar neišdirbus nė dviejų mėnesių.

Vėliau neskaidrių konkursų procesas įgavo tokį pagreitį, kad pirkimų sutartys buvo keičiamos net be Viešųjų pirkimų tarnyba žinios, toms pačioms paslaugoms ir darbams brangstant astronominiu greičiu. Kai kurie darbai net nebuvo susiję su Valdovų rūmų projektu.

Valdovų rūmų statytojai nesivargino net skelbti konkrečių objektų aprašymų, techninių reikalavimų, todėl yra tikėtina, kad šiuose milijoniniuose konkursuose turėjo galimybę dalyvauti tik tos įmonės, kurios neleistinu būdu gaudavo išsamią ir tikrą informaciją.

Žaidė atgalinėmis datomis

Viešųjų pirkimų tarnyba ekspertai nustatė, kad statybų Pirkimo komisija buvo sudaryta net vėliau, nei buvo nustatyta konkurso dalyvių vokų atplėšimo procedūra. Ji vyko ir ne tą valandą, kaip buvo skelbiama.

Be to, Pirkimo komisijos pirmininkas ir nariai nešališkumo deklaraciją pasirašė praėjus tik trims dienoms nuo vokų atplėšimo, t.y. jau nustačius reikiamus nugalėtojus.

Neskaidrūs Valdovų rūmų statybos darbų konkursai buvo itin palankūs koncorciumui “Papėdė”, sudarytam iš bendrovių Panevėžio statybos tresto, Paminklų restauravimo instituto, Pilių tyrimo centro “Lietuvos pilys” ir “Geostatybos”.

Į 1997-1999 m. skirtą finansavimą – 91 mln. 826 tūkst. 294 litus – Panevėžio statybos trestas, pavyzdžiui, įtraukė net Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmų rekonstrukcijos darbus, Prezidentūros pastato Turniškėse remontą.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat konstatavo, kad 1997-1999 m. “nekilnojamosiose kultūros vertybėse atlikti tyrimo-projektavimo darbai” už 15 mln. 613 tūkst. 241 litą, tačiau Paminklų restauravimo institutas Viešųjų pirkimų tarnyba negalėjo paaiškinti, kokiuose objektuose panaudojo net 13 mln. 440 tūkst. litų.

Vadovas naujas – bėdos nėra

Tai tik keli Viešųjų pirkimų tarnyba tyrimo medžiagos epizodai, patvirtinantys, kad iš daugiau nei 220 mln. litų, skirtų Valdovų rūmų statybai, nemaža valstybės lėšų dalis galėjo tyliai nugaruoti.

Laikinasis valstybinės įmonės Vilniaus pilių direkcijos vadovas Vytautas Povilaitis apie tokius Lietuvos žmonių turto grobstymo mastus nieko nežino, nes šias pareigas eina tik kelis mėnesius.

“Esu laikinai einantis šias pareigas, todėl nieko nežinau, – vakar “Respublikai” sakė V.Povilaitis. – Nebent tik tą dokumentaciją, kuri buvo pateikta Viešųjų pirkimų tarnyba. Kas čia galėjo būti neskaidraus? Gal perkamos statybos paslaugos, gal ne taip pasirinktas rangovas. Nežinau, tai dešimties metų senumo istorija”.

Žaliava prokurorams

Viešųjų pirkimų tarnyba direktorius Žydrūnas Plytnikas vakar “Respublikai” patvirtino, kad įstatymo pažeidimų mastai statant Valdovų rūmus yra tiesiog neįtikėtinai dideli, tačiau valstybei padarytą žalą pinigais gali įvertinti nebent teisėsaugininkai.

“Šiose statybose iš esmės buvo nesilaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, o jei paimtume kiekvieną mūsų išvadų punktą, galima sakyti, kad šis įstatymas kai kam iš tuo metu buvusių valdžioje apskritai neegzistavo, – sakė Ž.Plytnikas. – Mes uždavėme daug klausimų, į kuriuos taip ir nesugebėta mums atsakyti. Akivaizdu, kad tuomet visiškai nieko nedarė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, arba šios institucijos priežiūros tiesiog nebuvo”.

Valdovų rūmų projektui Lietuva iki šiol išleido daugiau nei 220 mln. litų, tačiau kiek jų ir į kieno kišenes nugaravo, dabar apskaičiuoti neįmanoma. Tuo tarpu istorinio objekto statytojai jau yra paprašę ir papildomo 50 mln. litų finansavimo.

“Dėl Valdovų rūmų statybos darbų kainos dydžio dabar ką nors pasakyti yra labai sunku, nes konkursai vyko neskaidriai, – tvirtino Ž.Plytnikas. – Be to, mes iki šiol nežinome, kokios galėjo tuomet būti statybos darbų kainos, nes taip pat nėra žinoma, kokie pasiūlymai buvo pateikti kitų konkurso dalyvių vokuose. Mes neturime tokių palyginimų, kurie parodytų kainų skirtumus.

Šiuo metu labiau tikiuosi net ne Valstybės kontrolės, o jau teisėsaugos institucijų dėmesio. Valdovų rūmų statybos istorija gali tapti atskaitos tašku, nuo kurio mūsų valstybė pradėtų švarintis. Bet kadangi nuo mūsų surinktų faktų paskelbimo galioja pusės metų senatis tyrimui pradėti, neabejoju, kad surinkta medžiaga privalėtų susidomėti prokurorai. Generalinei prokuratūrai ant stalo mes padėjome labai rimtą medžiagą”.

Loreta Graužinienė – Seimo Audito komiteto pirmininkė:

Belieka tik apgailestauti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tik dabar pamatė, kaip vyko Valdovų rūmų statyba. Juk šioje tarnyboje dirba lyg ir tie patys žmonės – pasikeitė tik vadovas. Man tai yra keistas aspektas, vertas išsamesnės analizės ir aptarimo.

Jeigu paskelbtos išvados yra teisybė, rimtai įvertintos teisiškai, tai būtų precedento neturintis atvejis – Valdovų rūmams skirta tikrai labai daug pinigų.

Dabar svarbu stebėti, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko su premjero rezidencijos rekonstrukcija. Ta pati Viešųjų pirkimų tarnyba juk irgi nustatė pažeidimus, tačiau Vyriausybė šiuos faktus kažkodėl interpretuoja savaip. Dar labiau keista, kad premjero Gedimino Kirkilo problemas gina premjeras Andrius Kubilius.

Jeigu Valdovų rūmų statybos išties vyko neskaidriai, pažeidžiant įstatymą, manau, tai aptarsime jau pirmajame Audito komiteto posėdyje.

Įtarimų dėl Valdovų rūmų statybų jau kilo tuomet, kai išseko tos pradinės didelės pinigų sumos ir pradėta prašyti papildomo finansavimo. Tiesa, kilus šioms abejonėms buvo garsiai sakoma, kad šiame objekte viskas vyksta viešai ir skaidriai. Mūsų valstybėje yra daug netvarkos ir keli žmonės to negali sutvarkyti – būtina sisteminė priežiūra.

Žinoma, dėl to, kas atsitiko, yra ir parlamentarų kaltės – pripažįstu, kad ne viską padarėme iki galo, nepareikalavome išsamesnio tyrimo. Tačiau noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad už tokius projektus atsakingi ne vien Seimo nariai. Čia yra ir Vyriausybės, teikiančios biudžeto projektą, atsakomybė. Generalinė prokuratūra, vienintelė institucija, turinti teisę ginti viešąjį interesą, šios funkcijos visiškai nevykdo.

Kontrolės sistemos nėra visoje valstybėje ir mes iš to nė kiek nepasimokome. Dabartinė Vyriausybė dabar kaltina buvusios veiklą, tačiau nenustebčiau, jei po kiek laiko pradės lįsti ir šiandien veikiančio kabineto “palikimas”.

Straipsnis iš: http://www.respublika.lt Julius Girdvainis, “Respublikos” žurnalistas 2010 09 03

——————————————————————————————————————–

Algirdas Mykolas nori į Valdovų rūmus. O gal pirma – į Lukiškes?

Šiandien truputį pasimečiau…

Skaitau naujienas, ir viena pagrindinių yra ta, kad Algirdas Mykolas Brazauskas atėjo į Prezidento rūmus ir pareikalavo 20 milijonų litų Valdovų rūmų statybai.

Kalbėjo kaip tikras valdovas:

Jei pinigų nebus skirta, nepavyks padaryti labai daug. Bus padarytas kiemas. Nudažyti fasadai. Ir įėjimo į vidų nebus, nes už turimus pinigus neįmanoma įrengti vidaus.

Jei gausime daugiau pinigų, ne visi rūmai bus atidaryti – tik pietinis korpusas su pagrindinėmis salėmis, menėmis, kiek galima geriau įrengtomis, ir rūsys, kuriame matomos pamatų liekanos. Visa tai galėtų būti atidaryta

Skaitau ir nesuprantu: ko tas pensininkas nori, ko jis čia siautėja, ir iš viso, kodėl po tokių pareiškimų jo apsauga iš Lietuvos Prezidento rūmų neišmetė?

Gal kas nors galėtų man paaiškinti, kas toks šiandien yra  A.Brazauskas ir kodėl jis valstybės vadovams (Prezidentui ir premjerui) aiškina, kiek reikia pinigų ir kas bus, jei jis jų negaus?

Ar A.Mykolas yra koks nors darbų vykdytojas (“prarabas” kalbant ne lietuvių kalba)?

Ar jį kas nors yra įpareigojęs rūpintis Valdovų rūmų statybomis, joms vadovauti ir rūpintis jų finansavimu? Ar jis atsakingas už fasadus, įėjimus, kiemus, menes, sales ir rūsius? Už prausyklas, pisuarus, unitazus ir bide?

Jei taip, tada, žinoma, labai atsiprašau, nes viso to nežinojau.

Tačiau jei  Algirdas Mykolas tokią atsakomybę pasiskyrė pats sau, tai gal eitų jis… na, bent pensijon pagaliau…

Nes atvirai kalbant, jau pradeda užknisti.

Užknisdavo ir anksčiau, tačiau tada tekdavo su tuo iš dalies susitaikyti, nes tokia būdavo daugumos Lietuvos rinkėjų valia: kai rinko Algirdą Mykolą prezidentu ar kai balsavo už LSDP ir A.Paulausko bendrą sąrašą per rinkimus į Seimą.

Tačiau gal jau užtenka?!!!

Gal Algirdui Mykolui pagaliau laikas būtų suprasti, kad jis jau seniai nebe prezidentas ir net nebe premjeras ir kad Valdovų rūmai, kuriuos jis taip norėjo sau pastatyti ir galbūt net juose apsigyventi, nėra jo.

Jis – pensininkas, gyvenantis iš valstybės kišenės ir iš jos malonės. Jis nuėjęs nuo arenos politikas, paskui kurį iki šiol velkasi VST ir “Alitos”, “Lietuvos dujų” ir Lietuvos jūrų laivininkystės” ir viešbučio “Draugystė” privatizavimo šleifas.

Jei jis viso to neprisimena, galbūt kas nors galėtų jam priminti.

Ir kartu priminti, kad nuo Valdovų rūmų iki Lukiškių – ne taip jau toli.

Straipsnis iš: http://racas.lt Artūras Račas 2009 03 16

——————————————————————————————————————–

LIETUVOS ŽINIASKLAIDA

Lietuvos žiniasklaidoje šiuo laikotarpiu vyravo temos apie ekonomiką: netilo ginčai dėl niekaip nepabaigiamų statyti Valdovų rūmų, nebuvo dienos, kad dėl sunkėjančio eilinių piliečių gyvenimo nebūtų „prausiamas“ dažnai visų bėdų šaltiniu vadinamas Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

Visą dešimtmetį šalia Vilniaus Katedros statomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovų rūmai visada buvo aršių diskusijų „reikia-nereikia“ objektu. Statyba pradėta valdžioje esant Algirdui Brazauskui, kuris visą laiką buvo energingas ir įtakingas statybos šalininkas, todėl nepritariantys rūmų statybai kartais imdavo garsiai abejoti tokio objekto reikalingumu, tačiau nieko nelaimėdavo.

Šįkart visuomenę pribloškė žinia, jog Valdovų rūmų statyba nuo pradinės planuotos kainos pabrango triskart – nuo 114 iki 367 milijonų litų. O kasdien girdint valdžios kalbas apie būtinumą taupyti, mažinti išlaidas ir pan. tokie skaičiai daugumai piliečių sukėlė emocijų audrą: šimtai milijonų litų buvo skirti atstatyti, atkurti, išpuoselėti šį Vilniaus centre esantį pastatą, bet pinigų vis negana. Žmones palaikė ir kai kurie politikai, o žurnalistai visada buvo tarp aršiausių statybos priešininkų.

Kaip rašė žurnalas „Veidas“, „Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Vilniuje atstatant LDK valdovų rūmus. Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita ir įvertinus joje pateiktus faktus bei gavus papildomų duomenų. Prezidentė susidariusią situaciją pavadino sudėtinga. <…> Auditoriams užkliuvo, kad statant naują pastatą taikyti restauraciniai darbų įkainiai“.

„Valdovų rūmų statybos skęsta emocijų potvynyje“. Taip pavadintame straipsnyje portalas Bernardinai.lt apie dešimtmečio statybą rašė, jog „rūmų atstatyme dalyvaujantys asmenys ginasi, kad jie tėra situacijos įkaitai, tikina pinigų vėjais neleidę, su Valstybės kontrolės išvadomis jie taip pat nesutinka. Pasak Valdovų rūmų direktoriaus, „kažkam, matyt, svarbu šį nacionalinės svarbos projektą aplipdyti skandalais“. Jis skundėsi, kad neretai apie rūmus ir jų statybą kalbama netiesa, žmonės, kurie nė karto nėra buvę šiame pastate, esą kalba apie rūmus tai, ko nė nežino. Rūmų direktorius aiškino, kad Valstybės kontrolės išvados nėra teisingos, o ten dirbantys žmonės neretai žiniasklaidos atstovams komentavo tai, ko išvadose nėra“.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas spaudos konferencijoje į žurnalistų klausimą, ar negali būti, jog Valdovų rūmų statyba buvo naudojamasi siekiant pasipelnyti, atsakė: „Problema politizuota ir kompleksiška. Neatmesčiau šitos versijos“, tačiau į tolesnę diskusiją, kam buvo naudingas toks statybos darbų vilkinimas, politikas nesileido.

„Žinote, kad nuo pat pradžių buvau skeptikas šiuo klausimu. Bet dabar manau, kad reikia rasti būdų, kaip pigiausiu būdu užbaigti“, – žurnalistams apie kilusį skandalą kalbėjo Vyriausybės vadovas A. Kubilius. „Vienas dalykas, ko mes siektume, rasti galimybę skirti kelias dešimtis milijonų litų, jeigu neklystu – apie 20 mln. litų ar panašią sumą – kad būtų galima darbus užbaigti tiek, kad jau galėtų Valdovų rūmus pradėti lankyti lankytojai“, – teigė A. Kubilius. Jis pabrėžė, kad artimiausiu metu skirti visą trūkstamą sumą – daugiau kaip 130 mln. litų – nerealu. „Pirmiausia, tokių pinigų artimiausiu metu nenumatome skirti. Bet jūs man atsakykite į retorinį klausimą – o ką daryti su Valdovų rūmais?“ – klausė jis.

Pačiam A. Kubiliui nuo pat premjeravimo pradžios prieš pora metų tenka atlaikyti kritikos laviną ir iš gyventojų, ir verslininkų, ir politinių oponentų. Tačiau, kaip rašė „Lietuvos rytas“, premjerui jau drasko akis ir saviškiai: „Artėjančių rinkimų skersvėjai klibina valdančiųjų konservatorių vienybę – šios partijos Seimo frakcijos ir Vyriausybės santykiuose atsiranda vis daugiau aštrių kampų. A. Kubilius net viešai ėmė reikšti nepasitenkinimą konservatoriais, kurie jam ir partijos deleguotiems ministrams drįsta kibti į atlapus. <…> Kone trečdalis didžiausios Seimo frakcijos narių parašais jau parėmė raštišką raginimą Vyriausybei persvarstyti ir atnaujinti savo politiką. Bene skambiausią antausį frakcijos nariai premjerui skėlė, kai jis su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu pateikė projektą, numatantį, kad visas valstybės turtas būtų perduotas valdyti bendrovei – „Visuomį”. Dauguma konservatorių parlamentarų ministrą ir jo projektą tiesiog sumalė į miltus. Negana to, A. Kubiliui iki šiol palanki partijos taryba projektą „Visuomis” net atsisakė svarstyti.

Po šio akibrokšto premjeras apmaudą jau liejo atvirai. Frakcijos požiūryje į Vyriausybę jis pasigedo žmoniškumo, šaipėsi iš parlamentarų, kad šie mano viską išmanantys geriau už ministrus.

Konservatorių frakcijos nariams per rankas šiuo metu keliauja kreipimosi į Vyriausybę projektas. Ji raginama kuo skubiau sėsti su frakcija prie derybų stalo ir persvarstyti savo ekonominę bei socialinę politiką. Premjeras ir ministrai taip pat netiesiogiai kaltinami pamiršę pagrindines partijos rinkimų programos nuostatas…“

Tuo metu „The Economist“ partnerio Lietuvoje žurnalo „IQ“ vyr. redaktorius Vladimiras Laučius portale Delfi.lt rašė apie prasidėjusį saulėlydį premjerui A. Kubiliui ir jo politinei aplinkai. „A. Kubiliaus valdžia dar laikosi, bet jau svyruodama ir braškėdama. <…> Optimizmo tolydžio netenkantys Tėvynės sąjungos (TS) nariai ir parlamentarai svarsto, kas galėtų pakeisti A. Kubilių premjero bei partijos pirmininko poste. Net artimiausioje A. Kubiliaus aplinkoje Irenos Degutienės ir Kazimiero Starkevičiaus pavardės šįmet pradėtos minėti kaip politiškai silpstančios partijos gelbėjimosi ratas. <…> TS prarado savo politinį tapatumą, veidą ir protą bei virto padriku sambūriu, kuriam vis primetama gabiu politiku niekad nebuvusio, o geru politiku taip ir netapusio A. Kubiliaus valia. Iš esmės, vos keli žmonės, pirmiausia – „triumviratas“ (A. Kubilius, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma) įgijo esminių sprendimų priėmimo galias ir užsitikrino išlikimą parlamentinėje politikoje. Kartu padidėjo ir aktyvių, bet nebūtinai išmintingų ir atsakingų „masių“ galios įkelti savo parapijos numylėtinius, nežiūrint jų politinių gebėjimų, į didžiosios politikos avansceną. Kitaip tariant, iš partijos elito liko tik galva ir apatinė kūno dalis. Viršutinė kūno dalis virto tuščiu rezervuaru, numatytu didžiausiems apsukruoliams ir pataikūnams.

<…> TS, kokia ji yra dabar – su A. Kubiliumi priešakyje – nebeturi politinių perspektyvų. Tai puikiai suvokia net kai kurie artimi dabartinio šios partijos lyderio bendražygiai. Kalta yra ne ekonominė krizė, priešų žabangos arba visuomenė, „neįvertinusi“ premjero A. Kubiliaus „genijaus“. Kalta yra TS vadovybė, per dešimt metų po G. Vagnoriaus sugebėjusi nustekenti partiją ir pavertusi gyvybingą konservatyviąją dešinę negyvu dešinės protezu“.

Visa šalies žiniasklaida pranešė apie vos antrąja „Estonia“ nevirtusią nelaimę Baltijos jūroje, kai iš Kylio į Klaipėdą automobilius ir žmones plukdžiusiame kelte su Lietuvos vėliava „Lisco Gloria“ naktį įvyko sprogimas ir kilo gaisras. Kelte iš viso buvo apie 250 keleivių ir įgulos narių bei dešimtys vilkikų su kroviniais. Laimė, kad keltas užsidegė palyginti netoli kranto ir toje jūros vietoje, kur vyksta intensyvus judėjimas. Todėl greitai sulaukus pagalbos aukų pavyko išvengti, tačiau nuostoliai, kaip rašė „Lietuvos rytas“, gali siekti šimtus milijonų litų.

Straipnis iš: http://www.ausra.pl 2010 09 28 – 10 13

——————————————————————————————————————–

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s